Hola amigos, viva la fiesta!
Pietų Amerika bei jos temperamentas jau seniai nebėra svetimas nei man, nei mano šeimynai. Taip nutiko todėl, kad 1994 metais išvykome iš Lietuvos ir porai metų įsikūrėme gyventi nuostabioje ir saulėtoje Venesuelos sostinėje, Caracas’e. Nors tuomet man tebuvo penkeri metai, tačiau mūsų šeimoje aš tapau pirmoji išmokusi ispanų kalbą. Negana to, šią kalbą įvaldžiau taip gerai, kad lietuviškai ėmiau kalbėti su labai stipriu ispanišku akcentu. Tad, jei ne mano išskirtinė albinosiška išvaizda (baltutė oda ir balti plaukai), dažnas Venesuelos būtų pagalvojęs, jog aš tebuvau vietinė penkiametė mergaitė.
Nuvykus į Venesuelą, atsidūrėme visiškai kitame pasaulio gale. Ten, kur gyvenimas ne tik kad buvo absoliučiai nepanašus į buvusį Lietuvoje, bet ir lenkė gimtinę visu šviesmečiu. Būtent čia gavau dovanų savo pirmąją lėlę Barbę, apie kurią Lietuvoje tebūčiau galėjusi pasvajoti. O kur dar pirmi apsilankymai „McDonald’e“, Karibų jūra su žydriausiu vandeniu, niekada nesibaigianti šiluma ir vasara bei nepaprastai mieli ir šilti Pietų Amerikos žmonės… Iki šiol visą mus supusią aplinką menu vien tik šiltais, karštais saulės nubučiuotais prisiminimais. Ech, vaikystė Venesueloje… Tikrai ne kiekvienas gali tuo pasigirti. Ir nors šioje šalyje pabuvojome vos porą metų, visai mūsų šeimai ji buvo ir bus išskirtiniausia gyvenimo kelionė.
Kaip jau minėjau, nors šioje šalyje gyvenome sąlyginai trumpą laiką, bet to užteko, kad būtume spėję bent iš dalies perimti šios šalies temperamentingumą, gestikuliaciją, užsidegimą bei norą švęsti ir džiaugtis. O svarbiausia, Venesuela tiek man, tiek mano šeimai įskiepijo didelę meilę lotynų Amerikos muzikai. Ritmams, kurie užveda ir priverčia šokti čia ir dabar!
Taigi, apie ką aš čia…
Nežinau kodėl nei man, nei mano seseriai, kuri taip pat yra didelė teminių vakarėlių megėja, anksčiau nekilo mintis surengti vakarėlio Lotynų Amerikos tema! Bendru nutarimu sutarėme, jog dekoru rūpinsiuos aš (duh), kokteiliais ir gėrimais ji, o užkandžiais ir patiekalais – nuostabusis kulinaras, mano vyras.
Taigi, kaip kas vyko. Pasileidžiam muziką nuotaikai sukurti ir scrollinam žemyn 😉
Kiekvieną kartą prieš pradėdama rengti bet kokį vakarėlį, pirmiausia apeinu namus ir pagalvoju, ką galėčiau panaudoti ar sukurti iš jau turimų daiktų. Nesu megėja apsikrauti nereikalingais daiktais, tad papildomus pirkinius renkuosi itin atsakingai. Savo namuose auginu nemažai kaktusų, tad šiuo atveju jie kuo puikiausiai tiko vakarėlio temai. Taip pat nusprendžiau, jog šį kartą dekore naudosiu tris ryškais spalvas – raudoną, geltoną ir oranžinę.
Kartais, jei tam tikrai vakarėlio temai pritrunku idėjų ar medžiagų, tokiu atveju tiesiu taikymu keliauju į padevėtų drabužių parduotuves. Šį kartą jose radau kuo puikiausiai šiai šventei tikusias staltieses. What an awesome find!
Sekanti dekoracija, kuo puikiausiai pasitarnavo kaip fotosienelė, padėjo sukurti šventinę nuotaiką bei paslėpė daiktus, esančius salono sekcijoje. Ją pagaminau iš paklodės, rastos kuistuke. Paklodę suplėšiau į skutelius ir pripildžiau prie baldų lipnios juostos pagalba.
Negaliu nepaminėti skaniojo sesės punčo recepto.
Jam pagaminti reikės:
• Ledukų
• Šlakelio Limončelo (Limoncello)
• Raudonojo vyno
• Lengvo gazuoto limonado (geriausia citrinų skonio)
• Citrusinių vaisių (citrinos, apelsinai arba greifrutai).
Taip pat, šiam vakarėliui kuo puikiausiai tinka „Coronna Extra“ bei tekila, arba… bet kurie kiti alkoholiniai arba nealkoholiniai gėrimai. Have fun!
Gerai pagalvojus, nė viename vakarėlyje neapseinu be savo padejėjo printerio (liet. čiurkšlinio spausdintuvo). Paveikslėlius spausdinimui arba pasidarau pati, arba panaudoju rastus Google vaizduose. Šiuo atveju iš printerio ištraukiau kaktusus, kuriais puošiau spinteles bei sienas.
Vakarėlio pramogai sugalvojome ispaniškų dainų viktoriną. Patikėkit, žaidimo metu azartas liejosi per kraštus.
Svečiai kaip visuomet nepatingėjo pasipuošti ir dar labiau pagyvino vakarėlio atmosferą. Gaila, visų vakarėlio dalyvių nepavyko užfiksuoti, tad čia tik kelios kostiumų idėjos.
Beribė tavo fantazija, šaunuolė:)