Vienu metu darbavausi IT įmonėje, kurioje oraganizuodavome itin smagius vakarėlius. Jei progos nebūdavo, susigalvodavome ją patys, o už visą puošyba bei idėjos išpildymą būdavau atsakinga aš. Na, o Helouvynas buvo kuo puikiausia proga visiems susitikti, pasigąsdinti bei smagiai pabendrauti.
Pirmiausia ištraukiau nuo Kalėdų užsilikusias lemputes, iš pakampių sunešiau knygas bei primėčiau rudeninių lapų. Kadangi dirbome IT įmonėje, puošyboje nevengiau panaudoti senas klaviatūras bei kitą kompiuterinę įrangą.
„Kraujuojančių“ žvakių efektą sukūriau baltas žvakes apvarvinusi raudonos spalvos žvake.
Senus butelius apvyniojau medžiagos skiaute, nupiešiau veidukus ir štai – vaiduokliukų kompanija jau jūsų vakarėlyje.
Kitame salės gale į seną vazoną susmeigiau šakas, apraizgiau jas kalėdinėmis lemputėmis bei pakabinau atspausdintų šiksnosparnių. Jais taip pat puošiau ir žaliuzes.
Ne, čia niekas nemirė. Antkapį sukūriau iš kartotinės dežės, o kojas padariau iš senų kelnių, į kurias prikimšau daug popieriaus. Kedai, kurie buvo mūsų ofiso talismanas, šį sykį taip pat neliko nepanaudoti. Šalia kapo pridėliojau žvakių, pastačiau žibintą bei padėjau dirbtinių gėlių puokštę.
