Antikinėje Graikijoje obuolys reiškė ne ką kitą, o meilės prisipažinimą, nes šis vaisius buvo meilės deivės simbolis. Jaunuolis, norėdamas prisipažinti meilėje arba paprašyti mylimosios rankos, turėdavo padovanoti jai obuolį. Obuolio priėmimas reikšdavo, kad mergina myli ir sutinka tekėti. Ne išimtis ir šios poros istorija 🙂
Nesunku atspėti, jog mūsų vestuvių planavimu, dekoravimo idėjomis bei jų išpildymu rūpinosi ne kas kitas, o aš pati 🙂 Ir nors iš pradžių tai skambėjo kaip didžiulis iššūkis, visgi planavimas davė daug įdomių istorijų, pažinčių ir neįkainojamos patirties.
Savo vestuves įsivaizdavome švelnias ir romantiškas. Norėjome, jog mūsų šventė atspindėtų mus ir mūsų istoriją. Juk visada geriausiai jaučiamės būdami savimi ir sau malonioje aplinkoje 🙂
