Vestuvės

Obuoliais kvepiančios vestuvės

By on 13 vasario, 2018

Antikinėje Graikijoje obuolys reiškė ne ką kitą, o meilės prisipažinimą, nes šis vaisius buvo meilės deivės simbolis. Jaunuolis, norėdamas prisipažinti meilėje arba paprašyti mylimosios rankos, turėdavo padovanoti jai obuolį. Obuolio priėmimas reikšdavo, kad mergina myli ir sutinka tekėti. Ne išimtis ir šios poros istorija 🙂

Continue Reading

Kalėdos

Kalėdų vainikas iš vyno kamščių

By on 13 lapkričio, 2017

Artėja Kalėdos! Dar viena nuostabi metų šventė, kurios neįmanoma įsivaizduoti be raudonos spalvos, šiltų švieselių bei jaukių namų. Kalėdų laikotarpiu, namai tampa dar gražesni, šiltesni ir ryškesni nei bet kada. Visa tai padeda sukurti ne kas kitas, o nuostabus Kalėdinis dekoras.

Continue Reading

Vestuvės

Mūsų vestuvės: Persikinė pasaka

By on 21 spalio, 2017

Nesunku atspėti, jog mūsų vestuvių planavimu, dekoravimo idėjomis bei jų išpildymu rūpinosi ne kas kitas, o aš pati 🙂 Ir nors iš pradžių tai skambėjo kaip didžiulis iššūkis, visgi planavimas davė daug įdomių istorijų, pažinčių ir neįkainojamos patirties.

Savo vestuves įsivaizdavome švelnias ir romantiškas. Norėjome, jog mūsų šventė atspindėtų mus ir mūsų istoriją. Juk visada geriausiai jaučiamės būdami savimi ir sau malonioje aplinkoje 🙂

Continue Reading

Helouvynas | Vakarėliai

Pasigamink zombio smegenis

By on 15 spalio, 2017

Braaaaaains! Helouvynas vos už poros savaičių, tad zombiai atrieda, atidunda.

Tikriausiai nė vienas iš mūsų nenorėtų, jog zombiai, užuodę nuostabųjį smegenų aromatą, vidurnaktį pasibelstų į duris. Nope, not this time. Tad šį kartą gaminsime nevalgomą smegenų variantą, kuris puikiai papuoš jūsų stalą Helouvyno vakarėliui ir neprišauks nekviestų svečių. Taigi, pradėkim.

Continue Reading

Vakarėliai

Latin Party (Pietų Amerikos vakarėlis)

By on 11 spalio, 2017

Hola amigos, viva la fiesta!

Pietų Amerika bei jos temperamentas jau seniai nebėra svetimas nei man, nei mano šeimynai. Taip nutiko todėl, kad 1994 metais išvykome iš Lietuvos ir porai metų įsikūrėme gyventi nuostabioje ir saulėtoje Venesuelos sostinėje, Caracas’e. Nors tuomet man tebuvo penkeri metai, tačiau mūsų šeimoje aš tapau pirmoji išmokusi ispanų kalbą. Negana to, šią kalbą įvaldžiau taip gerai, kad lietuviškai ėmiau kalbėti su labai stipriu ispanišku akcentu. Tad, jei ne mano išskirtinė albinosiška išvaizda (baltutė oda ir balti plaukai), dažnas Venesuelos būtų pagalvojęs, jog aš tebuvau vietinė penkiametė mergaitė.

Continue Reading